Bogoras (Bogor)
Dauguma gyventojų (87 %) sundai. Yra javiečių, kinų. 92 % gyventojų – musulmonai.
Vietovė gyvenama nuo Tarumanagaros karalystės laikų. Vėliau čia išaugo Pakuan Padžadžarano miestas ir tapo Sundos karalystės sostine. 1579 m. miestą sunaikino Banteno sultonatas.
XVIII a. olandai čia įkūrė kavos ir kaučiuko auginimo sritį. 1746 m. buvo įkurtas Beitenzorgo miestas. Jis tapo populiariu kurortu, čia ilsėdavosi Olandų Rytų Indijų generalgubernatorius. 1834 m. miestą nuniokojo Salako ugnikalnio išsiveržimas.
1942 m. suteiktas Bogoro pavadinimas. Bogoras tapo svarbiu Indonezijos mokslo centru.
Žemėlapis - Bogoras (Bogor)
Žemėlapis
Šalis - Indonezija
Indonezijos vėliava |
Indonezijos žemynas buvo vertingas prekybos regionas mažiausiai nuo VII amžiaus, kuomet Šrividžaja, o vėliau Madžapahitas prekiavo su žemyninėje Kinijoje ir Indijos subkontintente įsikūrusiomis šalimis. Vietiniai valdovai dar ankstyvuoju laikotarpiu priėmė kaimynų tikėjimus ir kultūrą, tad klestėjo induistų ir budistų karalystės. Islamas į Indoneziją atkeliavo per sufijų prekeivius ir mokslininkus, krikščionybė - per Europos misionierius. Kolonializmo laikotarpiu Indoneziją valdė portugalai, prancūzai ir britai, tačiau ilgiausiai čia įsiviešpatavę buvo olandai - apie 350 metų. Indonezijos kaip tautinės valstybės samprata atsirado XX a. pr., o kulminaciją pasiekė Indonezijai paskelbus nepriklausomybę 1945 m. rugpjūčio 17 d. Galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
IDR | Indonezijos rupija (Indonesian rupiah) | Rp | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
EN | Anglų kalba (English language) |
ID | Indoneziečių kalba (Indonesian language) |
JV | Javiečių kalba (Javanese language) |
NL | Olandų kalba (Dutch language) |